Šilkiniai audiniai
Audinio savybės
Šilko priežiura
Šilko privalumai
|
Šilkiniai audiniai
Šilkiniai audiniai yra labai įvairūs ir kartais pasirinkti tinkamą audinį yra gana sunku. Tapybai tinka tik gryno šilko audiniai arba audiniai iš šilko ir vilnos mišinio, nes šilko dažai reaguoja tik į šių sudėčių audinių pluoštą. Jeigu audinyje yra sintetinio pluošto, dažai neprikimba ir skalbiant nusiplauna. Pradedantys tapytojai pradžioje gali bandyti tapyti ant balto ir plonesnio, lygaus šilko (pavyzdžiui, ponge Nr. 05), kuris taip pat yra ir pigiausias. Ant storesnio audinio dažai nesilieja taip lengvai kaip ant plono, todėl tapyba atrodo sudėtingesnė. Pradedantieji turėtų pasirinkti natūralių spalvų šilką, nes tapant ant spalvoto šilko spalvos kinta, todėl tam reikia šiek tiek patyrimo. Standintą šilką prieš tapant reikėtų išskalauti, nes to nepadarius dažai ant audinio tinkamai nesilies. Habotai arba paj Tai – ruplėto pynimo, paprastos pluošto struktūros audinys. Habotai išvertus reiškia „minkštas, lankstus“. Pirmiausia taip vadinamas buvo Kinijoje arba Japonijoje rankinėmis staklėmis išaustas šilkinis audinys, tačiau dabar tai tapo bendriniu japoniško šilko pavadinimu. Habotai šilkas yra gana sunkus (43 – 67 g/m2). Jis labiausiai tinka interjero detalėms ir paveikslams tapyti. Lengvesnės habotai šilko rūšys vadinamos „paj“. Tai – labai lengvas, lengvai plyštantis audinys, todėl labiau tinka pamušalams, skarelėms ir šalikėliams. Piešinys lengvai išsilieja, o kontūriniai dažai (gutta) sulaiko šilko dažus. Audinys yra labai plonas, nesugeria daug dažų, todėl palyginus su storesniais šilkiniais audiniais, piešinys būna gana šviesus. Ponžė (Pongee) Šio šilko pavadinimas yra kilęs iš kinų kalbos žodžio pen – chi, kuris išvertus reiškia „rankines stakles“. Dažnai tai yra iš nedažyto laukinių šilkverpių šilko (tussah) išaustas natūralios (t.y. nebalintos drobės) spalvos audinys. Tai nelygaus pluošto ir paviršiaus, grubios struktūros medžiaga. Ponžė šilko svoris gali būti labai įvairus. Plonesnės ponžė rūšys drabužiams netinka, nes audinys yra per daug gležnas, tačiau storesni audiniai puikiai tinka palaidinukėms ir marškiniams siūti. Ponžė rūšys: Nr. 04 – 18 g/m², Nr. 05 – 0/22 g/m², Nr. 06 – 24/26 g/m², Nr. 08 – 32/34 g/m², Nr. 10 – 42/44 g/m², Nr. 12 – 50/52 g/m², Nr. 14 – 66/68 g/m². Šifonas ir žoržetas (Chiffon ir Georgette) Tai – labai minkšti, lengvi ir permatomi, paprastai drobinio pynimo audiniai, kurie skalbiant paprastai labai susitraukia. Žoržetas (22 – 44 g/m²) tai – krepinio, ryškaus paviršiaus audinys. Šifonas (15 – 20 g/m²) tai – švelnus ir permatomas, lygesnio paviršiaus, paprastai drobinio pynimo audinys iš šilko daugiagijų siūlų. Šie audiniai labiausiai tinka šalikėliams ir skarelėms. Dažai nesilieja taip laisvai kaip ant ponžė, spalvos atrodo dar skaistesnės, nes audinys yra labai plonas. Kontūriniai dažai į audinį įsilieja labai lengvai ir vienodai. Krepdešinas (Crepe de Chine) Plonas, lengvas drobinio pynimo krepas (Nr. 08–16 – 32–72 g/m², tačiau pasitaiko ir sunkesnių, Kinijoje audžiamų audinių – 176 g/m²). Audžiamas iš šilko daugiagijų siūlų metmenų ir prašaunamų paeiliui poromis krepinio sukrumo ataudų. Šis audinys yra sunkesnis nei prieš tai aptarti ir tinka tiek skarelėms, tiek ir drabužiams, nes mažai glamžosi. Šį audinį lengva dažyti ir siūti. Kad kontūriniai dažai vienodai įsigertų į audinį, jie turėtų būti šiek tiek skystesni. Kadangi krepdešinas yra šiek tiek storesnis audinys ir į jį įsigeria daugiau dažų, spalvos būna ryškesnės ir intensyvesnės. Krepšifonas (Crepe Chiffon) Ypatingai plonas ir permatomas, iš labai sukrių šilkinių siūlų drobiniu pynimu išaustas audinys. Idealiai tinka šilkinių šalikėlių ir skarelių tapymui bei užuolaidoms siūti. Satinas ir krepsatinas (Satin ir Crepe Satin) Satininis šilkas (apie 40 – 70 g/m²) austas satininiu pynimu, paprastai labai blizgus ir lygaus paviršiaus. Ant šio šilko yra paprasta tapyti, tačiau sunku siūti, nes jis yra labai slidus. Satinas geriausiai tinka kaklaraiščiams, šalikėliams ir lengviems rūbams siūti. Krepsatinas (52 – 64 g/m²) yra dvipusis audinys, kurio viena pusė yra satininė, kita – krepinė. Ši medžiaga yra sunkesnė ir storesnė nei paprastas satininis šilkas, tačiau jį yra lengviau siūti. Kadangi jo pusės nevienodos, šalikėliams jis netinka. Naudojant kontūrinius dažus, krepsatinas reikalauja daugiau dėmesio nei plonesni šilkiniai audiniai. Kontūriniai dažai turi būti šiek tiek skystesni, kad geriau isigertų į audinį. Toks audinys yra gana storas, todėl, tam kad spalvos būtų intensyvesnės, dažai turėtų būti šiek tiek skystesnės konsistencijos. Ištrauka iš knygos „Siidimaal“ (Tapyba ant šilko) Autoriai: Merle Suurkask, Einike Soosaar Leidykla: „Avita“, Estija |